Tiksliau viskas prasidėjo nuo kelionės į Mozelio krasštą, Vokietijoje. Užlipome į patį stačiausią vynuogyną. Vaizdas buvo nuostabus – supantys kalnai, aukšti vynuogynai ir po kojomis tolimoje tekanti Mozelio upė. Napakartojama. Atsisėdę pailsėti ant suoliuko, pamačiau kaip Marijaus koja vis labiau dreba, balsas kažkodėl striginėja. Marijus sako:

– Gal lipam dar aukščiau?

Pažiūrėjusi į atrodo nepasiekiamą kalno viršūnę nuprendžiau, jog šiandienai užteks. Vis dėlto mano aukščio baimė  mane nugalejo. Marijus drebančia koja staiga ištarė:

– Nieko tokio. Mes dar turėsime progos čia ateiti, nes turiu tau labai svabų klausimą. Ar tekėsi už manęs?

Aš vos gaudydama amą, ašarose akyse atsakiau: TAIP.

Tai buvo mūsų santuokos ir, tuo metu dar nežinojome, kad tai buvo ir mARes studijos pradžia. Kai suplanavome savo vestuvių datą. Pradėjome galvoti apie vestuvių kvietimus ir kaip kviesime šeimos narius, draugus ir artimuosius į šventę. Kadangi ne visada būname Lietuvoje, sunku visus pamatyti vienu metu. Taip pat Corona metė mums dar didesnį iššūkį asmeniškai pakviesti visus į vestuves. Todėl ieškojome sprendimo kaip vestuvinį kvietimą padaryti labiau asmenišku, labiau emocionaliu ir nepamirstamu. Norėjome daugiau nei atvirutės voke su parašyta data. Tada ir sugalvojome sujungti digitalų ir analoginį pasaulius. Mūsų sukurtą video sujungėme su popieriniu kvietimu. Mes iš tiesų nieko daug nesitikėjome. Gavojome tiesiog pakviesime svečius su gražiu, mielu ir dar niekur nematytu vestuvių kvietimu.

Tačiau klydome. Ir net labai klydome. Nes rezultatas buvo kur kas didesnis ir emocionalesnis. Tėvai, seneliai, draugai ir net mano tėtis, kuris yra stiprus, savimi pasitikintis vyras, niekada nerodantis jausmų, susigraudino ir apkabino mus taip stipriai kaip jau seniai nėra apkabinęs. Kiekvienas vestuvinio pakvietimo įteikimas tapo nepamirštama jautria ir intymia akimirka. Dėl tos priežasties nusprendėme, kad tokie pakvietimai negali likti nepanaudoti. Norime kad kiekvienas turėtų progą patirti tuos jausmus, emocijas ir suartėjimą. Tai ką patyrėme mes.